iuolaikiniai vieieji ryiai ir demokratinis procesasDr. Aura VincinienVDU Vieosios komunikacijos katedrawww.MediaStudies.lt | Politins vieosios erdvs transformacijos ir iniasklaidos vaidmens kaita |

Vieoji erdv demokratijos kontekstePilietinio dalyvavimo demokratija (angl. participatory democracy) gyvendinama tada, kai politins institucijos yra atskaitingos pilieiams:Skaidrumas ir prieinamumasReguliarus informavimas apie priimamus sprendimusDialogas bei konsultavimasis su pilieiais (tam reikalinga vieoji erdv)Demokratinse visuomense vieoji erdv yra suprantama kaip demokratijos kokybs slyga, utikrinanti nenutrkstam piliei dialog ir skatinanti juos atlikti pilietines pareigas: sekti politik priimamus sprendimus per iniasklaid ar kt., eiti rinkimus,telktis bendrus interesus vienijanias visuomenines organizacijas, reikti pasitikjim ar nepasitikjim politinmis institucijomis,kitais bdais aktyviai dalyvauti politikos procese

Vieosios erdvs samprataIdealiuoju atveju demokratinje politinje sistemoje susikuria prielaidos rastis politinei vieajai erdvei, kur vairios visuomens (piliei) grups ima svarstyti bendrus politinius bei visuomens gyvenimo reikinius, ir tokiu bdu formuojasi tam tikros kolektyvins nuostatos, kuriomis turt bti grindiamas politikos formavimas bei gyvendinimas.Kiekvieno asmens kasdienio gyvenimo potyriai, patirtis, eimoje susiformuojanios vertybs bei sitikinimai (tai, kas vyksta privaioje erdvje) nulemia tai, kad svarstant visuomeninius bei politikos reikinius vieojoje erdvje atsiranda daugyb skirting bei kontrastuojani poiri.

J. Habermas: The Structural Transformation of the Public Sphere (1962)J. Habermasas vieosios erdvs atsiradimo prielaid iekojo XVIII amiaus Didiosios Britanijos, Pranczijos ir Austrijos sostinse, buruazini visuomeni vieajame gyvenime. Laisva salon, kavini, ueig komunikacin atmosfera, kur aptariamos dienos aktualijos, idstomos vairios nuomons, drsiai kritikuojama politin valdia;Kolektyvines diskusijas skatino to meto spauda, kuri ne tik prane svarbiausias naujienas, bet ir analizavo, komentavo.

VE normatyvins slygosNepriklausomyb nuo valdios ir kapitalojoki privai interes, vieojoje erdvje remiamasi vieuoju interesuJoki turinio suvarymGalimybs svarstyti, kelti klausimus apie bet kokias temas bei problemasRacionalus diskursasVisi visuomens nariai turt turti vienodas galimybes kalbti, isakyti savo argumentus, nuomones laisvai bei atvirai. tokia komunikacija nra suvaryta joki paalini trukdi, uslpt interes ar konflikt, o jos tikslas yra racionaliu konsensusu (susitarimu) paremti sprendimai. Atvirumas ir prieinamumasVientisumas

iniasklaida kaip VE palaikytojainiasklaida kaip jungiamoji grandis tarp politins sistemos ir visuomens:iniasklaidos egzistavimui reikalinga demokratin sistemaDemokratijai gyvuoti reikalinga iniasklaidaI normatyvins perspektyvos velgiant, iniasklaida turt atlikti 3 pagrindines funkcijas: Utikrinti informacijos sklaid (cenzros ir draudim nebuvimas) laisvs principas Sukurti galimybi nuomoni vairovei ir skirtingiems poiriams rastis (pliuralizmas) lygybs principas Kontroliuoti esaniuosius valdioje (sarginio uns funkcija) kontrols principas

Fundamentals demokratijos principaiDemokratija nesivaizduojama be skirtingo lygmens teisi bei laisvi politini, pilietini ir socialini (socioekonomini)Asmens, nuomons, iraikos, odio laisv...Lygyb yra traktuojama kaip politin lygyb ir vis visuomens nari vienodos teiss bei atsakomyb teisinje valstybje bei politikos procese:Vis piliei teis pareikti savo nuomon bei ginti interesus.Visuomens kontrol yra btina demokratinei politinei sistemai utikrintiio principo esm pilieiai turi kontroliuoti politikos sfer bei esaniuosius valdioje tam, kad usitikrint laisvs bei lygybs principus.

iuolaikins transformacijos: ar vieosios erdvs nyksta?Refeodalizacija: vieosios erdvs nykimo, isiskaidymo procesai...XIX amiuje tokia viej svarstym erdv m nykti. Modernjaniose (po)industrinse, socialins gerovs valstybse spariai vykstant iniasklaidos koncentracijai, augant komerciniams poreikiams ir valstybei vis labiau kontroliuojant daugel socialinio gyvenimo sfer, politins naujienos tapo homogenikos, ikilo grsm nuomoni pliuralizmui, nebeliko viej diskusij poreikio.J. Habermasas akcentuoja, jog btent kapitalizmo stiprjimas prived prie vieosios erdvs refeodalizacijos arba nykimo.

Vieojo gyvenimo kaita ir ikiaiLiberalij demokratij kriz pasitikjimas valdios institucijomis, iniasklaida, dalyvavimas kuriant bendr visuomens gr spariai majaSocialinio kapitalo (angl. social capital) nykimas (Putnam, 2000).Efektyvumo siekis, produktyvumo didinimas Vartotojikos visuomens vertybs ima dominuotiNusivylimas, nuovargis kaip svarbiausios io laikmeio jausenosPolitikoje, vieajame gyvenime, rinkoje, vietimo sistemoje, privaioje sferoje.Buvo tikima, jog galima sukurti ideali visuomen, nekonfliktik, toki, kurioje suderinami poreikiai ir pasila, egzistuoja sutarimas ir tvarka. Gyvename mediatizuotoje realybje visi socialiniai pastarojo laikmeio pokyiai stipriai nulemti informacins revoliucijos, dramatik postmi komunikacijos ir medij srityje (Hjarvard, 2003, Bauman, 2009, Deuze, 2004, 2011).

Vartotojikos kultros padariniaiConsumerism is both empowering and distracting (J. Baudrillard)Vartotojikos visuomens (angl. consumer society) ikilimas Rinkos ekonomikos padarinys (koorporacijos, politins organizacijos, iniasklaidos industrijos, ...)Neigiami padariniai: infantilizmas, masiniai produktai, materializmas, pramogins naujienos, popkultra, ...Fragmentikumo, individualizmo triumfasIndividualizmas tai pilietikumo sunaikinimas (tradicinis poiris)Vieoji erdv kolonizuojama privai interesIndividualizmas kaip tapatybs transformacijos nuo to, kas duota link to, kas turi bti sukurta (sykiu prisiimant atsakomyb u gautus rezultatus)

Fragmentikumo pavojai ir viltys Dalyvavimo vieojoje erdvje siekiai nesistengiama svarstyti vieojo intereso dalykus, svarbiau bti tinklintais, dalintis jausmingomis patirtimis (angl. sharing intimacies) (Z. Bauman)Jausmingos ir intymios patirtys svarbiau nei vieasis turinysDalintis baimmis, neapykanta visu tuo, kas trumpam apjungia, suvienija, nes teikia momentin pasitenkinimIndividualizacija, globalizacija, rizika ir neapibrtumasPoreikis atsakyti visus ikius nuolatiniai ir nesibaigiantys pokyiai bei ikiaiKontrols panaikinimas, rizikos kultraSykiu individualizmas suteikia nauj laisviIekojimas, eksperimentavimas (reakcija pasekmes)sivaizdavimas, vaizduot

Globals pokyiai iniasklaidos rinkose: komercializacija, sensacingumas ir negatyvizmas politinse naujienose, tabloidizacija, skaitmenizacija, technologiniai pokyiai, kt. Viej ryi bei politins sferos profesionalizacijos procesai:spartus rinkos augimas bei pltra;politins informacijos vadyba: planavimas, kontrol;Politikos turinio mediatizacija;Marketingui bdingi rinkj (auditorij) rinkos tyrim instrument naudojimas (pvz., fokus grups, kt.);finansais paremtos, intensyvios, agresyvios, danai orientuotos nenutrkstani politin atak kampanijos,Nuolatins kampanijos politin komunikacijaGrsm: informacijos vadyba ir kontrol, propaganda, neetikos viej ryi technologijos, iniasklaidos pirkimas, korupciniai ryiai ir kt.?

iuolaikins vieosios erdvs: ar yra pozityvi reikini?Alternatyvios vieosios erdvs Visuomens kuriamas turinys (angl. user-generated content): tinklaraiai ir pan.?Alternatyvi kultrin iniasklaida (urnalai, portalai)? Internetas, socialins medijos?Viej svarstym (erdvs) sampratos ipltimasKaip atrasti pusiausvyr tarp kokybiko turinio ir auditorijos poreiki?Kaip vieosios erdvs samprat keiia europeizacijos, globalizacijos reikiniai?Vieoji erdv kaip tinklas persidengiani, susiliejani, susisiekiani erdvi socialins kolektyvins vaizduots idja

*

SkaitiniaiVincinien, A. (2009) Viej ryi demokratijos kaina, arba kaip iuolaikinje politikos komunikacijoje propaganda gauna naujas pateisinamas formas. Inter-Studia Humanitatis, t. 9, iauli universitetas: iauli universiteto leidykla, p. 47-65.Wilcox D. L., Cameron G. T., Ault Ph., H., Agee W. K. (2007) Ryiai su visuomene. Strategija ir taktika. Poligrafija ir informatika. P. 314-335.

*****