LIETUVOS AKLŲJŲ BIBLIOTEKA

Tiflotyros skyrius irLietuvos aklųjų istorijos muziejus

Aklųjų gyvenimas užsienyje

2015 Nr.1

Užsienyje leidžiamų tiflologinių leidinių anglų ir vokiečių kalbomis

s t r a i p s n i ų a n o t a c i j o s

Elektroninis leidinys

Sudarė: Audronė Gendvilienė, Ina Praprovienė

Vilnius

1

Turinys

Puslapio Nr. anglų/vokiečių k.

V1 – Aklųjų organizacijų suvažiavimai, konferencijos,socialinė aklųjų padėtis – / 16 p.

V2 - Švietimas. Tiflopedagogika. Tėvų konsultavimas.Brailio raštas 3 /16 p.

V3 – Psichologija 5 / – p.V4 - Oftalmologija. Sveikata – / 17 p.V5 - Reabilitacija. Aklųjų profesijos. Darbas. Buitis 8 / 18 p.V6 - Tiflotechnika. Tiflografika. Aplinkos pritaikymas 9 /20 p.V7 – Sportas – / – p.V8 - Trumpos žinios apie kitų šalių akluosius 13/20 p.V9 - Kultūrinė veikla. Menas. Parodos. Muziejai 13 / 21 p.V10 - Aklųjų bibliotekos 14 / – p.V11 - Aklieji su kita negalia 15/ – p.V12 - Personalijos – / – p.V13 – Naujos knygos apie akluosius – / 22 p.

2

Elektroniniame leidinyje skaitytojai supažindinami su internete ir užsienio periodinėje spaudoje paskelbtais tiflologiniais straipsniais anglų bei vokiečių kalbomis, su naujienomis iš užsienio aklųjų ir silpnaregių gyvenimo.

STRAIPSNIAI ANGLŲ KALBA

Parengė Audronė Gendvilienė

Šiam leidiniui nemažai informacijos surinkta iš Prancūzijoje leidžiamo tiflografikai skirto žurnalo Terra Haptika ir LAB prenumeruojamos EBSCO Publishing/ERIC duomenų bazės, žr. www.labiblioteka.lt skyrelį Katalogai ir duomenų bazės.

V2 - Švietimas. Tiflopedagogika. Tėvų konsultavimas.Brailio raštas

Brief history of Les Doigts Qui Rêvent. – Antr. vertimas: Trumpa organizacijos Les Doigts Qui Rêvent („Svajojantys pirštai“) istorija // Terra Haptica, No 4, September 2014, P.147// http://www.ldqr.org/pdf/contents-TH4.pdf (žiūrėta 2015-02-24).

Organizacija Les Doigts Qui Rêvent (Ldqr = Svajojantys pirštai)buvo įkurta 1994 m. Tai nepelno organizacija, jos steigėjai – tiflopedagogas Philippe Claudet ir dar keturi aklus vaikus auginantys tėvai. Tikėjomės mūsų vaikams suteikti iliustruotų knygų lytėjimo džiaugsmą, norėjome, kad mūsų liečiamąsias knygas bendrai naudotų akli, silpnaregiai ir regintieji, kad jos būtų tokios gražios, kaip reginčiųjų. Nes 1990 m. Prancūzijoje nebuvo nė vienos lieičiamųjų knygų leidyklos iraklas vaikas galėdavo ateiti 1 klasę, nelaikęs rankose jo negaliai pritaikytos knygos.

Coudert, ChristianDigital Braille Versus Paper Braille. – Antr. vertimas: Skaitmeninis ar

popierinis Brailio raštas? // The Braille Monitor. 2015, February // https://nfb.org/images/nfb/publications/bm/bm15/bm1502/bm150205.htm (žiūrėta 2015-03-18)

Christianas Coudertas yra žurnalo Louis Braille magazine (Paryžius) redaktorius. Jis atliko įdomų tyrimą apie skaitymą Brailio raštu popieriuje ir naudojantis Brailio eilutėmis. Kai kurie šio tyrimo duomenys stebina ir turėtų praversti žmonėms, kurie mąsto, ar verta pirkti Brailio eilutę, o gal geriau įsigyti Brailio rašto užrašinę, ir kiek joje turėtų būti Brailio rašto langelių.

Oshima, Kensuke; Arai, Tetsuya; Ichihara, Shigeru; Nakano, YasushiTactile sensitivity and Braille reading in people with early blindness and

late blindness. – Antr. vertimas: Nuo gimimo ir vėliau apakusių žmonių pirštų jautrumas ir skaitymo Brailio raštu kokybė/Journal of Visual Impairment 3

& Blindness, Vol.108, No2, P.122-131 Mar-Apr 2014. 10 pp./ http://web.a.ebscohost.com/ (žiūrėta 2015-03-18).

Nesugebėjimas greitai skaityti Brailio raštu aklojo gyvenime gali tapti didele kliūtimi. Šiame moksliniame tyrime išnagrinėtas ryšys tarp sklandaus skaitymo Brailio raštu ir individualių veiksnių – kokio amžiaus žmogus apako, kiek metų skaito Brailio raštu, koks pirštų jautrumas. Tyrimo metodas: dalyvavo devyni nuo gimimo akli žmonės ir 10 apakę vėliau. Buvo fiksuojamas žodžių atpažinimo skaitant tikslumas, skaitymo Brailio raštu greitis, pirštų jautrumas. Rezultatai: nustatyta reikšminga dalinė koreliacija tarp skaitymo greičio ir gyvenimo tarpsnio, kada žmogus apako, bei kiek metų žmogus naudojasi Brailio raštu. Vis dėlto tiesioginio ryšio tarp skaitymo greičio ir pirštų jautrumo nustatyta nebuvo. Svarbu, kada žmogus apako, nes tai lemia ne tik skaitymo greitį, bet ir sklandumą. Praktinė tyrimo nauda: gauti rezultatai rodo, kad skaitymo Brailio raštu sklandumui lemiamos reikšmės turi tai, kokio amžiaus būdamas žmogus apako, vadinasi, reikia kaip galima anksčiau pradėti mokytis Brailio rašto.

Mithout, Anne-Lise (Prancūzija) Transversal learning: a key to autonomy for visually impaired children.

Investigation in a special School. – Antr. vertimas: Transversalus mokymasis – kelias į aklų ir silpnaregių vaikų autonomiją // Terra Haptica, No 4, September 2014, P.75// http://www.ldqr.org/pdf/contents-TH4.pdf (žiūrėta 2015-02-24).

Specialiajame ugdyme vaiko „psichikos blokai“ ir draudimai, išaiškėjantys tam tikros rūšies veikloje, dažnai turi įtakos visam mokymosi procesui. Todėl kiekvienu atveju reikia specialistų bendradarbiavimo (tarp mokytojų, pedagogų, medicinos ir slaugos personalo) ir darnaus komandinio darbo, kad kiekvienas vaikas gautų nuoseklią, jei reikia – papildomą, skatinančią priežiūrą. Tai svarbiausi dalykai, kurių reikia, kad dabartiniai mokiniai taptų savarankiškais suaugusiais asmenimis. Kaip bendradarbiavimas ir transversalusis mokymas skatina silpnaregio vaiko savarankiškumą? Šis straipsnis pagrįstas vienerių metų stebėjimu, kurių metu autorė dirbo prancūzų kalbos mokytojo padėjėja specialiojoje aklųjų mokykloje. Išanalizavusi transversalaus mokymosi sąvoką autonomijos požiūriu, daugiausia dėmesio ji skyrė savaitės trukmės seminarui, kurį parengė mokytojas ir mobilumo instruktorius. Šis seminaras buvo skirtas skatinti savarankiškumą, kolektyvinę veiklą, formuoti bendravimo žodžiu įgūdžius. Straipsnyje atskleidžiama ilgalaikio bendradarbiavimo ir tarpdalykinio darbo įtaką vaikų savarankiškumo ugdymui per vienerių metų laikotarpį.

Morra, Véronique (Prancūzija)Questioning on the physical guidance of visually impaired children. Antr.

vertimas : Klausimai apie sutrikusio regėjimo vaikų mokymą nukreipiant juos fiziškai // Terra Haptica, No 4, September 2014, P.131// http://www.ldqr.org/pdf/contents-TH4.pdf (žiūrėta 2015-02-24).

4

Mokslinių tyrimų ir mokymo tikslu autorei teko pabuvoti Ronos Alpių aklųjų ir silpnaregių išteklių centre (CTRDV) ir dalyvauti Prancūzijos aklųjų federacijos (FAF) „kalbos prieš išmokstant skaityti“ tyrimo projekte. Šiame straipsnyje pristatomos šios dvi organizacijos, iškilę klausimai ir seminarų metu aptarti aklųjų fizinio nukreipimo atvejai (t.y. juos liečiant fiziškai).

The Braille Monitor Moves to UEB. – Antr. vertimas: Žurnalas Braille Monitor pereina prie unifikuoto anglų kalbos Brailio rašto// https://nfb.org/images/nfb/publications/bm/bm15/bm1503/bm150312.htm (žiūrėta 2015-03-18). Šiaurės Amerikos Brailio rašto komisijai patvirtinus unifikuotą anglų kalbos Brailio raštą, žurnalo Braille Monitor 2016 m. sausio mėnesio numeris pasirodys išspausdintas šiuo raštu. Redakcija susisiekė su Amerikos aklųjų spaustuve, pasiteiravo, ar jie pasirengę žurnalą spausdinti naujuoju būdu ir gavo atsakymą, kad laiko yra pakankamai. 2014 m. birželio mėnesį Š.Amerikos Brailio rašto komisija parengė dokumentą UEB Reader, kuriame aprašyta, kokie literatūrinio Brailio rašto pakeitimai ir kaip atrodys unifikuotas anglų kalbos Brailio raštas. B to, Hadlio aklųjų mokykla rengia naujojo Brailio rašto kursus.

Braille and talking book program embraces new braille code. – JAV aklųjų biblioteka pereina prie naujojo Brailio rašto //https://nfb.org/images/nfb/publications/bm/bm15/bm1503/bm150312.htm (žiūrėta 2015-03-18) JAV aklųjų ir fiziškai neįgaliųjų biblioteka (NLS), veikianti prie Kongreso bibliotekos, kitais metais taip pat pereina prie unifikuoto anglų kalbos Brailio rašto. Tai įvyks 2016 m. sausio 4 dieną, minint 207-sias Luji Brailio gimimo metines.„Tai pirma tokio didelio masto anglų kalbos Brailio rašto reforma po 1930 metų“ pasakė NLS direktorė Karen Keninger. „Naujoji abėcėlė bus ypač naudinga studentams ir kitiems žmonėms, kurie naudoasi kompiuterine technika. Nebeliks vertimo klaidų, kurios įsivelia, kai studento darbas verčiamas į reginčiųjų raštą, kad galėtų perskaityti dėstytojas, ir priešingai, kai reginčiųjų raštu tekstas verčiamas į Brailio raštą.“ Išlaikomas šešių taškų langelis, atsisakyta kai kurių santrumpų, be to, Brailio raštu galima užrašyti daugiau įvairių ženklų.

V3- Psichologija

Blindness and bereavement. – Antr. vertimas: Aklumas ir atimųjų netektis // http://www.bbc.com/news/blogs-ouch-28290916 (žiūrėta 2015-02-26).

Netekti mylimo žmogaus yra sunku, bet akliesiems iškyla ypatingų sunkumų, kai reikia slaugyti artimą žmogų paskutinėmis jo gyvenimo dienomis, sutvarkyti formalumus po mirties ir pasirūpinti laidotuvėmis. Dave‘as Williamsas, dirbantis programinės įrangos kompanijoje, yra aklas, kaip ir jo sesuo. Jis rašo apie

5

mamos ligą, apie kurią sužinojo atostogaudamas prie Viduržemio jūros, jos mirtį ir po to iškilusias problemas. Jis mano, kad kiekvienas žmogus dar būdamas gyvas turėtų parašyti testamentą, sudaryti laidotuvių planą, pasirūpinti, kad tie dokumentai būtų lengvai surandami, tada artimiesiems būtų paprasčiau.

Hadidi, Muna S.; Al Khateeb, Jamal M.Loneliness among students with blindness and sighted students in Jordan:

A brief report. – Antr. vertimas: Vienišumas, būdingas Jordanijos akliems mokiniams ir studentams. Trumpas pranešimas //International Journal of Disability, Development and Education, 2013, Feb, Vol. 60, No2, P.167–172. 6 pp.// http://web.a.ebscohost.com (žiūrėta 2015-03-18)

Aprašomo tyrimo metu buvo gilinamasi, ar akli jaunuoliai jaučiasi vieniši, ir jų vienatvės jausmas lyginamas su reginčių Jordanijos mokinių. Be to, siekta išsiaiškinti, ar vienatvės jausmas būdingesnis kuriai nors lyčiai. Dalyvavo 90 aklųjų ir 79 regintys asmenys, pasirinkti iš Amano sostinės vidurinių mokyklų bei universitetų. Tyrime naudotasi į arabų kalbą išversta ir pritaikyta Russelo (1996) UCLA vienišumo nustatymo skale. Rezultatai parodė, kad akli mokiniai ir studentai jaučiasi daug vienišesni nei regintieji, tačiau jokių reikšmingų skirtumų nebuvo tarp lyčių, nenustatyta ir ryšio tarp regėjimo būklės, lyties ir vienišumo. Tyrimo rezultatai gali būti naudingi aklųjų tėvams ir mokytojams, taip pat būsimiems Jordanijoje atliekamiems tyrimams. (Straipsnyje pateikiama 1 lentelė).

Caplin, NickBlindness is no barrier to leading a happy life. – Antr. vertimas: Aklumas

– ne kliūtis laimingai gyventi // http://rnibnews.org.uk/4UY-36G0T-464A06HIF0/cr.aspx?v=0 (žiūrėta 2015-02-26).

2015-02-12. NB e.žurnalui rašo prieš 100 metų įkurtos Jungtinės Karalystės aklų karo veteranų organizacijos (Blind Veterans UK) vadovas, atsistatydinęs generolas majoras Nickas Caplinas. Neseniai šios organizacijos užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad apskritai visuomenės nuomonė apie akluosius palanki. 65 proc. apklaustųjų mano, kad, jei apaktų, negalvotų, kad gyvenimas baigtas. Tačiau pusė apklaustųjų apgailestavo dėl to, kad apakę nebegalėtų sportuoti. Straipsnio autorius drąsina skaitytojus, kad apakusiems kariškiams Aklų karo veteranų organizacija padeda vėl sugrįžti į aktyvų gyvenimą, rasti darbą, sportuoti. 

Pinquart, Martin; Jens P. PfeifferIdentity development in German adolescents with and without visual

impairments. – Antr. vertimas: Vokiečių paauglių su regos sutrikimais ir reginčių tapatybės formavimasis // Journal of Visual Impairment & Blindness, September-October 2013, No5, Vol.107, P.338–349// http://web.b.ebscohost.com/ (žiūrėta 2015-02-27).

Čia aprašomu tyrimu buvo gilinamasi į tapatybės formavimąsi ir tapatybės suvokimą, būdingą sutrikusio regėjimo ir regintiems paaugliams iš 6

Vokietijos. Metodas: dalyvavo 178 sutrikusio regėjimo paaugliai (akli arba silpnaregiai) ir 526 regintys paaugliai. Jie užpildė Ego tapatybės formavimosi klausimyną. Rezultatai: tapatybės formavimosi lygis, atsakomybė, asmens tapatybės statusas nesiskyrė tarp minėtų paauglių grupių. Tačiau paaugliams su įgimtais regėjimo sutrikimais tapatybės paieškos rūpėjo mažiau nei jų bendraamžiams, kurių regos sutrikimai buvo įgyti. Be to, sunkesnė regos negalia buvo susijusi su mažesniu noru gilintis į savo tapatybę. Tapatybės susiformavimo lygis iratsakomybės pojūtis buvo skirtingas priklausomai nuo amžiaus, tėvų išsilavinimo, socialinės paramos ir probleminio elgesio. Rezultatai parodė, kad aklų ir silpnaregių paauglių tapatybės formavimosi procesas neatsilieka nuo reginčių paauglių.

Raufman, Ravit; Weinberg, HaimTwo forms of blindness in the social unconscious as expressed in literary

texts//Group Analysis. Jun2014, Vol. 47 Issue 2, p159-174. 16p.// http://web.a.ebscohost.com/ (žiūrėta 2015-03-18)

Remiantis dviejų rūšių literatūra – pasakomis ir trumpais pasakojimais – straipsnyje nagrinėjama aklumo vieta kolektyvinėje pasąmonėje. Remiamasi tekstų analize ir grupės žmonių reakcija į juos. Straipsnio autoriai atskleidžia, kaip formuojasi kolektyvinė pasąmonė ir jos metaforinis lygmuo, kokias funkcijas atlieka aklumo metafora žydų kolektyvinėje pasąmonėje, kurioje žymūs patirtų traumų pėdsakai.

Rose, DamonDo blind people really experience complete darkness? – Antr. vertimas:

Ar aklieji tikrai gyvena visiškoje tamsoje? // http://www.bbc.com/news/blogs-ouch-31487662 (žiūrėta 2015-02-26).

BBC žurnalistas Damonas Rose prarado regėjimą vaikystėje. Operacijos metu jam buvo nutraukti regėjimo nervai. Vis dėlto jis sako, kad jo pasaulis nėra juodas kaip derva. Jis teigia, kad mato įvairias spalvas, kurios tai atsiranda, tai pranyksta, keičiasi tų spalvų formos. Jis mielai pasinertų į visišką tamsą ir pailsėtų, bet negali, spalvos atsiranda savaime.

Szubielska, Magdalena; Marek, BogusławThe role of visual experience in changing the size of objects in imagery

processing. – Antr. vertimas: Regimosios patirties vaidmuo, mintyse keičiant daiktų dydį // Journal of Visual Impairment & Blindness. Jan/Feb2015, Vol. 109 Issue 1, p43-53. 11p. // http://web.a.ebscohost.com (žiūrėta 2015-03-18).

Šiame straipsnyje nagrinėjamas klausimas, ar nuo gimimo akli žmonės patiria daugiau sunkumų, mintyse keisdami daiktų dydį, lyginant su silpnaregiais ir turinčiais įgytą aklumą. Buvo atlikti du eksperimentai: pirmojo metu reikėjo mintyse padidinti daiktus, kuriuos prieš tai visi apčiupinėjo rankomis, o antrojo metu parodyti, ar supranta, kaip tolstant keičiasi daiktų dydis. Dalyvavo trys grupės vidurinės mokyklos mokinių su regėjimo sutrikimais: akli nuo gimimo, vėliau apakusieji ir

7

silpnaregiai. Rezultatai: rodydami, koks tikrasis įsivaizduotų daiktų dydis, nuo gimimo akli dalyviai labiau pervertino jų dydį nei vėliau apakusieji. Testo, kurio metu vaikai įsivaizdavo, kaip mažėja objekto dydis tolstant, rezultatai buvo panašūs visose grupėse. Tyrimo rezultatai rodo, kad nuo gimimo akli dalyviai sunkiai mintyse keičia objektų dydį, nes nesuvokia, kaip atlikti mastelio transformacijas. Silpnaregių grupėje nebuvo atsižvelgta, kuriuo gyvenimo tarpsniu sutriko dalyvių regėjimas. Ši grupė buvo nevienalytė, vienų regėjimas buvo geresnis, kitų blogesnis. Praktinė tyrimo nauda: akliesiems ir silpnaregiams aiškinant apie naujas sąvokas, svarbu užtikrinti, kad nuo gimimo akli klausytojai suprastų mastelio pokyčius.

V5 - Reabilitacija. Aklųjų profesijos. Darbas. Buitis

Be my eyes. – Antr. vertimas: Pabūk mano akimis // http://www.bemyeyes.org/ (žiūrėta 2015-03-02).

Pabūk mano akimis – išmaniojo telefono programėlė, kuri sujungia aklus žmones su savanoriais pagalbininkais per tiesioginį vaizdo pokalbį. Viskas vyksta taip: savanoris pagalbininkas gauna pranešimą, kad aklajam reikia pagalbos. Užmezgamas tiesioginis vaizdo ryšys, ir savanoris supranta, kokios pagalbos aklam žmogui reikia, pavyzdžiui, gal jis prašo pažiūrėti, kokia pieno galiojimo data arba jam reikia padėti susiorientuoti nepažįstamoje aplinkoje.

Boumenir, Yasmine; Bertrand Verine, Guy Rebillard, Birgitta Dresp-Langley (Prancūzija)

The relative advantage of tactile 2D route representations for navigation without sight through a complex urban environment. – Antr. vertimas: Santykinė 2D žemėlapio nauda neregiams, norintiems vaikščioti savarankiškai sudėtingomis miesto sąlygomis// Terra Haptica, No 4, September 2014, P.33// http://www.ldqr.org/pdf/contents-TH4.pdf (žiūrėta 2015-02-24).

Norėdami orientuotis realiame pasaulyje, dauguma aklųjų remiasi erdviniais įgūdžiais, įgytais tada, kai dar šiek tiek matė. Šiame straipsnyje pristatomas tyrimas apie lytėjimo pojūčio panaudojimą, bandant orientuotis pagal reljefinį žemėlapį. Tyrime dalyvavo akli nuo gimimo, apakę vėliau, silpnaregiai ir regintys užrištomis akimis asmenys, vaikščioję nepažįstamoje miesto dalyje. Daroma išvada, kad regėjimo patirties turėjimas neturi įtakos nei erdviniam suvokimui, nei orientavimuisi erdvėje. Nuo gimimo akli dalyviai parodė geresnį gebėjimą kompensuoti regėjimo trūkumą palyginti su silpnaregiais užrištomis akimis arba vėliau apakusiais žmonėms: greitai ištyrę reljefinį žemėlapį, aklieji geriausiai sugebėjo rasti kelią nepažįstamoje sudėtingoje aplinkoje.

8

V6 - Tiflotechnika. Tiflografika. Aplinkos pritaikymas

Del Pilar Correa Silva, María (Čilė)Toward a construction and a reading model of tactile graphics for

educational purposes. – Siekiame sukurti tiflografikos skaitymo modelį, skirtą mokykloms// Terra Haptica, No4, September 2014, P.23 // http://www.ldqr.org/pdf/contents-TH4.pdf (žiūrėta 2015-02-24).

Šiuolaikiniame gyvenime, o ypač tradicinėje švietimo sistemoje, mokiniai turi įsisavinti daug informacijos, gaunamos daugiausia vizualiniu keliu. Neregintys žmonės prie vaizdų pasaulio turi prieiti kitokiais būdais. Čia aprašomas tyrimas, kurio metu atlikta daugiau kaip 800 reljefinių iliustracijų iš mokyklinių vadovėlių analizė. Vadovėliai buvo pritaikyti mokyti aklus vaikus, kurie lankė Čilės vaikų darželius ir pradines mokyklas 2008–2011 metais. Straipsnyje aprašoma tyrimo eiga ir paaiškinama, kokios pagrindinės reljefinių atvaizdų savybės geriausiai perteikia vaizduojamus objektus. Be to, pateikiamas tiflografikos atvaizdų kūrimo modelis, sudarantis palankias sąlygas gauti vizualinę ir erdvinę informaciją naudojantis likusiais pojūčiais. Tyrimą rėmė Čilės Nacionalinė mokslinių ir technologinių tyrimų komisija.

Eriksson, Yvonne; Kerstin Fellenius (Švedija) Interaction between Braille and tactile pictures for deeper understanding.

– Antr. vertimas: Brailio rašto ir liečamųjų iliustracijų sąveika gerina suvokimą // Terra Haptica, No4, September 2014, P.53// http://www.ldqr.org/pdf/contents-TH4.pdf (žiūrėta 2015-02-24).

Skaityti tekstą Brailio raštu ir čia pat lytėti reljefinius piešinius yra multimodalinis užsiėmimas, tam reikia mokėti derinti atvaizdų suvokimą su kontekstu tiek kalbiniu, tiek pažintiniu lygmeniu. Šiame straipsnyje pateikiami rezultatai projekto, kuriame buvo tiriami trys aklųjų skaitymo būdai: prozos teksto skaitymas Brailio raštu, teksto Brailio raštu skaitymas kartu su tiflografikos tyrinėjimu ir tiflografikos tyrinėjimas neskaitant jokio teksto. Skaitymas čia apibrėžtas kaip pasakojimo, susidedančio iš sakinių, išdėstytų eilutėse, dekodavimas. Dekoduojant tiflografiką reikėjo nustatyti atskirus piešinio elementus ir jų kombinacijas susieti į reikšmingą visumą. Kadangi suvokiant iliustracijas (ir reljefines, ir vizualines) nėra būtina laikytis tam tikros tvarkos, jų suvokimo ir iššifravimo strategija priklauso nuo kiekvieno individo. Tyrimo metu buvo stebima, kokiais judesiais dalyviai skaito tekstą Brailio raštu ir ar tokiais pat judesiais tyrinėja reljefines iliustracijas.

Federsoni Jr. Pedro Antonio, Silvana Campos da Rocha Calixto (Brazilija) Didactic and cheap strategies for school teachers who have blind and/or

deaf-blind students. – Antr. vertimas: Pigios mokymo strategijos mokytojams,

9

mokantiems aklus ir (arba) kurčneregius vaikus// Terra Haptica, No4, September 2014, P. 121// http://www.ldqr.org/pdf/contents-TH4.pdf (žiūrėta 2015-02-24).

Brazilijoje priėmus įtraukties ir prieinamumo įstatymą, valstybinių ir privačių mokyklų mokytojai pastebėjo, jog nežino, kaip aklus vaikus sutikti, kaip su jais bendrauti ir kaip mokyti. Nors idėja visiškai integruoti neįgalius asmenis į visuomenę labai gera, naujasis įstatymas švietimo sistemoje sukūrė didžiulį chaosą: specialistai nebuvo pasirengę tokiai situacijai, daugelis vadovėlių neturėjo lygiavertės liečiamosios medžiagos. MusIAL muziejus – Museu do Instituto Adolfo Lutz – pradėjo vesti seminarus, kuriuose moko, kaip pasigaminti trijų matmenų maketus ir reljefinius liečiamus mokymo objektus, skirtus biologijos kursui ir kitiems dalykams iliustruoti. Tai nebrangūs ir paprasti būdai, sulūžusias detales lengva pakeisti arba atkurti, nes maketai nukenčia dėl nuolatinio čiupinėjimo. Be to, organizuojami seminarai magistrantams (biologijos, medicinos, odontologijos, psichologijos, pedagogikos). Seminarai jauniems specialistams suteikia žinių apie įtrauktumą, kurios jiems pravers vėliau, patekus į darbo rinką.

Lebaz, Samuel; Delphine Picard (Prancūzija) Classification of tactile pictures of expressive faces by blind adults. –

Antr. vertimas: Akli suaugusieji klasifikuoja reljefinius portretus pagal išraišką // Terra Haptica, No 4, September 2014, P.45//http://www.ldqr.org/pdf/contents-TH4.pdf (žiūrėta 2015-02-24).

Reljefinės iliustracijos potencialiai yra labai naudingos akliesiems, nes per pirštus gaunama daug informacijos. Šiame tyrime buvo nagrinėta, ar visiškai akli nuo gimimo suaugusieji gali suprasti iliustracijas, kuriose vaizduojami žmonių veidai, atspindintys svarbiausius jausmus (pvz, džiaugsmą, liūdesį ir t.t.). Po trumpo supažindinimo nuo gimimo akliems ir užrištomis akimis regintiems suaugusiems žmonėms pristatytos reljefinės iliustracijos, prašant kuo greičiau ir kaip galima tiksliau nustatyti, kokia emocija pavaizduota kiekvienoje iliustracijoje. Rezultatai parodė, kad akli dalyviai dirbo greitai ir ne mažiau tiksliai, kaip regintieji. Tai rodo, kad net ir labai trumpai susipažindinti su darbo medžiaga, aklieji gerai supranta reljefinius portretus. Regėjimo patirtis nėra būtina, norint lytėjimo pojūčio pagalba suvokti veido išraiškas.

Mazella, Anaïs; Mélanie Labardin, Sandra Mesnieres, Jean-Michel Albaret, Delphine Picard (Prancūzija)

Construction of a 2D haptic tests battery for use with children and adolescents with and without visual impairment. – Antr.vertimas: 2D reljefinių testų, skirtų regintiems ir neregiams vaikams ir paaugliams, kūrimas // Terra Haptica, No 4, September 2014, P.65 // http://www.ldqr.org/pdf/contents-TH4.pdf (žiūrėta 2015-02-24).

Atsižvelgdami į Ballesteros et al darbą (2005), straipsnio autoriai sukūrė liečiamųjų testų rinkinį vaikams ir paaugliams su regėjimo sutrikimais ir regintiems. Šis įrankis skirtas įvertinti suvokimo-motorikos ir pažinimo įgūdžius, susijusius su

10

2D reljefinės medžiagos suvokimu. Liečiamųjų testų rinkinį sudaro 11 testų, suskirstytų į penkias kategorijas ir skirtų išmatuoti: (1) peržiūrėjimo įgūdžius, (2) skyrimo liečiant įgūdžius, (3) erdvinį suvokimą, (4) trumpalaikę lytėjimo atmintį ir (5) reljefinių piešinių supratimą. Išankstiniai rezultatai buvo gauti atlikus testus su 13 užrištomis akimis reginčių vaikų ir 13 silpnaregių 9–10 metų amžiaus vaikų. Šios dvi vaikų grupės parodė panašius rezultatus. Vis dėlto silpnaregiai vaikai gavo žymiai didesnius įverčius už skyrimo liečiant užduotis (reikėjo liečiant atskirti formą ir tekstūrą). Galiausiai, silpnaregiai vaikams nei regintiems bendraamžiais kur kas geriau sekėsi atlikti reljefinių piešinių supratimo užduotis. Daroma išvada, kad tokį liečiamųjų testų rinkinį turėtų naudoti kiekvienas tiflopedagogas.

Morash, Valerie; Amanda McKerracher (JAV) The relationship between tactile graphics and mathematics for students

with visual impairments. – Antr. vertimas: Tiflografikos ir matematikos ryšys, mokant aklus ir silpnaregius vaikus // Terra Haptica, No 4, September 2014, P.13 // http://www.ldqr.org/pdf/contents-TH4.pdf (žiūrėta 2015-02-24).

Tiflografika (reljefinė grafika) paprastai sutinkama mokymo medžiagoje, skirtoje mokiniams su regos sutrikimais. Tačiau per kelis pastaruosius dešimtmečius tiriant suvokimo psichologiją nustatyta, kad tiflografiką sunkiai interpretuoja tiek regintieji užrištomis akimis, tiek neregiai. Buvo priimta atitinkama švietimo politika siekiant užtikrinti, kad mokiniai su regėjimo sutrikimais būtų mokomi efektyviai naudotis tiflografika. Šiame tyrime nagrinėjama, ar minėtas mokymas buvo naudingas dešimčiai aklų ir silpnaregių vidurinės mokyklos 8–12 klasės mokinių ir ar yra ryšys tarp pagrindinių tiflografikos suvokimo įgūdžių ir gebėjimo išspręsti matematikos uždavinius, naudojantis tiflografika. Rezultatai parodė, kad dalyviai prastai suvokia įprastų daiktų reljefinius atvaizdus ir prastai sprendžia matematikos uždavinius, naudodamiesi reljefinės grafikos iliustracijomis. Nustatyta statistiškai reikšminga koreliacija tarp pagrindinių tiflografikos suvokimo įgūdžių ir rezultatų matematikos testo, kuriam atlikti reikėjo intensyviai naudotis tiflografika. Tačiau nebuvo statistiškai reikšmingos koreliacijos atliekant matematikos testą, prie kurio buvo pridėta tik keletas tiflografikos pavyzdžių. Šie rezultatai rodo, kad sutrikusios regos mokiniams reikia daugiau tiflografikos suvokimo pamokų, be to, reikia labiau standartizuoti tiflografikos panaudojimą matematikoje.

Murthy, Lakshmi; Sadhvi Thukral (Indija) Kahani Her Mehine Ki – The same story, every month: A learning tool on

menstruation for the visually impaired. – Antr. vertimas: kiekvieną mėnesį nutinka tas pats. Mokymo priemonė apie menstruacijas aklosioms ir silpnaregėms// Terra Haptica, No 4, September 2014, P.85// http://www.ldqr.org/pdf/contents-TH4.pdf (žiūrėta 2015-02-24).

Menstruacijos yra biologinis reiškinys, būdingas merginoms ir moterims. Ar esi reginti, silpnaregė, kurčia ar fiziškai neįgali, menstruacijos vyks kiekvieną mėnesį maždaug 40 moters gyvenimo metų. Tačiau labai nedaug tėra liečiamųjų

11

mokymo priemonių, skirtų sutrikusio regėjimo merginoms savarankiškai mokytis apie reprodukcinę sveikatą. Šią spragą užpildė mokymo priemonės prototipas, pavadintas „Ta pati istorija kiekvieną mėnesį“, – nuoroda į mėnesinių ciklą. Komplektas susideda iš dviejų dalių: dėžutės ir natūralaus dydžio moters kūno modelio, nupjauto per pusę. Modelis yra skirtas parodyti, kaip menstruacijų metu dėvėti įklotą. Dėžutėje yra keletas ištraukiamų stalčių su informacija Brailio raštu ir reljefiniais piešiniais. Rinkinys buvo išbandytas su dešimčia aklų ir silpnaregių mokinių nuo 8 iki 20 metų, atsiliepimai buvo labai geri. Tik reikia dar kai ką pakeisti, jei jis bus masiškai gaminamas, kad taptų prieinamas didesnei aklųjų ir silpnaregių auditorijai.

Taylor, AnneAccess technology: spreading the word and the knowledge. – Antr.

vertimas: Reikia skleisti informaciją ir šviesti visuomenę apie akliesiems prieinamą techniką. // The Braille Monitor, 2015, March // https://nfb.org/images/nfb/publications/bm/bm15/bm1503/bm150310.htm (žiūrėta 2015-03-18).

Straipsnio autorė – JAV nacionalinės aklųjų federacijos narė. Anne Taylor yra akliesiems pritaikytos technikos įmonės Access Technology direktorė, be to, inspektuoja Tarptautinio Brailio rašto ir technikos centro veiklą, vadovauja Prieinamumo technikos grupei. Straipsnyje ji rašo, kokiomis priemonėmis kartu su komandos nariais pasiekia, kad masinės gamybos technika taptų naudinga akliesiems, ir kaip pasiekia, kad naujuose gaminiuose būtų įdiegiamos akliesiems prieinamumą užtikrinančios funkcijos.

Zebehazy, Kim T. ; Adam P. Wilton Quality, importance, and instruction: The perspectives of teachers of

students with visual impairments on graphics use by students. – Antr. vertimas: Kokybė svarba, mokymas: Tiflopedagogų nuomonė apie mokinių naudojimąsi grafika // Journal of Visual Impairment & Blindness, January-February 2014 No 1, Vol. 108, P. 5–16 //http://web.b.ebscohost.com (žiūrėta 2015-02-27).

Šio mokslinio tyrimo metu buvo siekiama sužinoti tiflopedagogų iš Kanados ir JAV nuomonę apie grafinę medžiagą (ir reljefinę, ir spausdintą), kuria naudojasi akli ir silpnaregiai mokiniai. Klausimai buvo susiję su jos kokybe, reikalingumu, mokymu naudotis. Tyrimo metodas – elektroninė apklausa. Rezultatai buvo išreikšti procentais, remiantis atsakymų į kiekvieną anketos klausimą skaičiumi. Rezultatai: Apskritai, mokytojai gerai vertino grafiką ir manė, kad būtina mokyti ja naudotis. Mokytojų nuomonės apie apie reljefinės ir spausdintos grafikos svarbą išsiskyrė. Mažiau nei 50% respondentų manė, kad grafika yra tinkamai pritaikyta plataus masto žinių vertinimams atlikti, kad pakankamai laiko skiriama mokyti naudotis grafine medžiaga. Išvadose rašoma, jog reikia parengti veiksmingą mokymo strategiją, kaip mokiniams rasti informaciją reljefinėje ir spausdintoje grafinėje medžiagoje. Ateityje reiktų panagrinėti, kaip spausdinta grafine medžiaga naudojasi

12

silpnaregiai. Patarimai tiflopedagogams: reikia skirti pakankamai laiko mokymui naudotis grafine medžiaga ir nuolat stebėti šios medžiagos kokybę bei veiksmingumą. Teikti atsiliepimus medžiagos gamintojams, tai padės palaikyti kokybę. Išmokę savarankiškai naudotis grafine medžiaga per pamokas, mokiniai veiksmingiau naudosis ja per egzaminus.

V8 - Trumpos žinios apie kitų šalių akluosius

It's no joke, never delay an eye test. – Antr. vertimas: Nejuokaujame: negalima atidėti vizito pas akių gydytoją // http://rnibnews.org.uk/4UY-36G0T-464A06HIF0/cr.aspx?v=0 (žiūrėta 2015-02-26).

2015-02-12 paskelbtame NB e.žurnalo straipsnelyje raginama nedelsiant kreiptis į oftalmologą, vos pajutus, kad pradėjo prastėti regėjimas. Pateikiami keli anekdotiniai atvejai apie žmones, kurie atidėliojo apsilankymą pas akių gydytoją. Vienas džentelmenas, kurio katarakta buvo toli pažengusi, suvalgė savo klausos aparatą, manydamas, kad valgo anakardžių riešutą. Jis buvo nuvežtas į ligoninę, kur klausos aparatas buvo išgelbėtas. Kitas atvejis: atėjusi į optikos kabinetą, moteris nusiavė batus ir kojines, manydama, kad atėjo pas pėdų ligų specialistą. Trečias kuriozas: prastai matantis pilotas tirštame rūke sėkmingai nutupdė lėktuvą, bet žemėje nuvairavo jį į neteisingą kelią. Dar vienas atvejis: studentė dėl prasto matymo nuėjo ne į tą auditoriją ir praleido egzaminą.

Rae, Nicole11 Worst questions to ask a blind person. – Antr. vertimas: 11 dalykų,

kurių geriau neklausti aklo žmogaus // http://playingtheblindcard.blogspot.com/2012/01/11-worst-questions-to-ask-blind-person.html. (žiūrėta 2015-02-24).

Savo bloge autorė pateiktė pluoštą labai neetiškų klausimų, kuriuos jai yra uždavę žmonės. Ji pataria akliesiems neprarasti humoro jausmo ir deramai jiems atsikirsti. Pavyzdžiui, per klasės susitikimą viena seniai nematyta draugė paklausė: „Ar tu akla?“, o kita sušuko: „O Dieve, kas tau nutiko?” Į pirmą klausimą ji taip atsakė: “O Dieve, negi aš atrodau akla? Koks siaubas! Kaip tai supratai?” Antrai klasiokei atšovė: „Valgiau per mažai morkų. O tu ar valgai jų pakankamai?“

 V9 - Kultūrinė veikla. Menas. Parodos. Muziejai

Krivec, Tjaša; Muck, Tadeja; Germadnik, Rolanda Fugger; Majnaric, Igor; Golob, Gorazd

Adapting artworks for people who are blind or visually impaired using raised printing. – Antr. vertimas: Meno kūrinių pritaikymas akliesiems arba silpnaregiams, naudojat iškilią spaudą // Journal of Visual Impairment & Blindness,

13

2014, Jan-Feb, Vol.108, No1, P.68-76. //http://web.b.ebscohost.com (žiūrėta 2015-02-27).

Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai dalyvauti visuomenės kultūriniame gyvenime (Jungtinės Tautos, 2012). Europoje ir visame pasaulyje daug daroma siekiant įtraukti aklus ir silpnaregius žmones į kultūrinį gyvenimą. Muziejuose eksponuojamų daiktų ir meno kūrinių originalus žmonės su regėjimo sutrikimais gali liesti tiesiogiai arba čiupinėti jų 3-D reprodukcijas. Paveikslams reikia kitokio požiūrio, todėl paprastai sukuriama liečiamoji paveikslo versija. Šiame straipsnyje aprašoma, kaip buvo kuriama liečiamoji versija paveikslo „Austrijos imperatorės Elžbietos portretas“; kuris kabo Slovėnijos Celje krašto muziejuje ir yra kultūros ir meno istorijos kolekcijos dalis. Jį 1873–1875 m. nutapė Austrijos dailininkas Georgas Martinas Ignazas Raabas. Kuriant liečiamąją paveikslo versiją, buvo panaudotas rašalinis spausdintuvas Roland UV LEC-330. Tai naujas tiflografikos gamybos būdas. Šia technologija galima perteikti itin subtilias detales, smulkias linijas, atvaizduoti daug įvairių tekstūrų, bet procesas labai lėtas, daug kopijų pagaminti negalima. Reljefiniams portretams įvertinti buvo surasti sutrikusio regėjimo žmonės iš Slovėnijos aklųjų ir silpnaregių sąjungos ir Slovėnijos aklųjų ir silpnaregių jaunų žmonių sąjungos. Muziejininkams jie padėjo suprasti, ar kokybiškai pagamintos trys reljefinės paveikslo kopijos. Vartotojai buvo labai patenkinti jiems pritaikytu meno kūriniu.

Minder, RaphaelAt Museo del Prado, blind visitors can touch masterpieces. – Antr.

vertimas: – Prado muziejuje akli lankytojai gali paliesti šedevrus// http://www.nytimes.com/2015/03/07/arts/design/at-museo-del-prado-blind-visitors-can-touch- -masterpieces.html (žiūrėta 2015-03-10)

Informacija apie Madrido Prado muziejuje pritaikytą parodą akliesiems. Reljefines paveikslų kopijas, tarp kurių buvo Leonardo da Vinčio „Mona Liza“, neregiai lietė rankomis.

V10 - Aklųjų bibliotekos

Kermauner, Aksinja (Slovėnija) Project Book in a Box = BOOX . – Projektas „Knyga dėžėje“ = BOOX //

Terra Haptica, No 4, September 2014, P.109// http://www.ldqr.org/pdf/contents-TH4.pdf (žiūrėta 2015-02-24).

Reaguodami į padėtį, kad Slovėnijoje trūksta akliesiems tinkamų knygų, mes sukūrėme projektą, pavadintą „Po liečiamąją knygą – į kiekvieną Slovėnijos biblioteką, vaikų darželį, mokyklą“. Dirbdami prie projekto pamatėme, kad liečiamosios knygelės su paveikslėliais gali būti labai įdomios ir regintiems vaikams. Tokiu būdu šie vaikai susipažįsta su Brailio raštu, suvokia knygą, naudodamiesi keliais pojūčiais. Tuo pačiu metu supranta, kad aklasis gali daryti daug dalykų

14

(pavyzdžiui, skaityti Brailio raštu) ir tai padeda keisti stereotipus apie „vargšus“ akluosius. Vis dėlto dažnai pamirštami vaikai su kompleksine negalia (pvz., kurti aklieji, aklieji su psichikos sutrikimais, aklieji su Aspergerio sindromu). Taip atsirado projektas, kurio metu pagaminome „Knygą dėžėje“. Knygos tekstas buvo stambiu šriftu ir Brailio raštu, pridėta garsinė informacija, garsinis iliustracijų aprašymas, buvo įdėta kvepiančių objektų, susijusių su iliustruota knyga, pagamintos pagrindinių veikėjų lėlės. Keliais judesiais medinė dėžė pavirsta į žaidimo aikštelę. Galiausiai, knyga dėžėje tinka ir vaikams be jokių trūkumų, nes padeda suprasti literatūros tekstą naudojantis visais pojūčiais.

V11- Aklieji su kita negalia

Urqueta Alfaro, Andrea (JAV)So called autistic-like behaviors in children with visual impairments: Is it

the right label? – Antr. vertimas: Vadinamasis autistinis aklų ir silpnaregių vaikų elgesys. Ar ši etiketė tiksli? // Terra Haptica, No 4, September 2014, P.137// http://www.ldqr.org/pdf/contents-TH4.pdf (žiūrėta 2015-02-24).

Vaikų su regėjimo sutrikimais elgesį kai kurie specialistai vadina „panašiu į autizmą“. Jo požymiai tokie: stereotipinis elgesys, bendravimo sunkumai, sunku užmegzti ryšį su dar nekalbančiais aklais kūdikiais, egocentriška kalba, uždelstas ir ribotas simbolinis žaidimas, vėluojantis dėmesys, vaikai sunkiai galvoje kuria teorijas. Kyla klausimas, ar tai tikrai autizmo požymiai, o gal tik panašūs į juos? Norėdami surasti atsakymą, šiame straipsnyje apžvelgėme mokslinių tyrimų išvadas trijose į autizmą panašaus elgesio grupėse, būdingose vaikams su regėjimo sutrikimais: stereotipinis elgesys, sunkumai bendraujant su dar nekalbančiais kūdikiais ir sunkumai sukaupiant dėmesį.

15

STRAIPSNIAI VOKIEČIŲ KALBAParengė Ina Praprovienė

V1 –Aklųjų organizacijų suvažiavimai, konferencijos, socialinė aklųjų padėtis

Bach, Heinz. WilliBlinde Menschen im Erwerbsleben (Teil II).- Antr. vertimas: Aklieji darbo rinkoje (II dalis). // Horus.- 2014, Nr.4, p.178-191

Antroje straipsnio dalyje autorius aiškinasi, kiek silpnaregių ir labai blogai matančių asmenų dirba. Pagal statistiką Vokietijoje dirba apie 26 proc. labai blogai matančių asmenų. Silpnaregių asmenų, kurių su geriausia įmanoma regėjimo korekcija ( akiniais ir linzėmis ) regėjimo aštrumas yra didesnis nei 0,3 dirba apie 45 proc. (vyrų 44 proc., moterų 46 proc.). Trumpai aptaria, kiek asmenų su regėjimo problemomis dirba kaimyninėse Europos šalyse: Švedijoje, Rumunijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Austrijoje, Italijoje, Turkijoje. Geriausia situacija yra Švedijoje, kurioje pagal 2013 metų statistinius duomenis dirba apie 47 proc. silpnaregių ir 10 proc. užsiregistravę valstybinėje darbo biržoje, o 43 proc. gyvena iš invalidumo pensijos ir darbo neieško.

V2-Švietimas.Tiflopedagogika.Tėvų konsultavimas.Brailio raštas

Neises, SophiaTheater plus Pädagogik = ? – Antr. vertimas: Teatras plius pedagogika = ? // Horus.-2014, Nr.2., p.98-101

Silpnaregė Sophia Neises pasakoja kaip pasirinko teatro ir pedagogikos studijas ir kaip jai sekasi studijuoti Philipps Universitete Marburge. Studijų pradžioje jai sunku buvo pasirinkti tinkamas tiflopriemones. Sophia naudojasi vaizdo didinimo ir skaitymo aparatu, skeneriu knygomis skenuoti, ekrano skaitytuvu ir mobilia vaizdo didinimo programa, įrašyta į USB atmintuką, kad šia programa galėtų naudotis bet kuriame universiteto kompiuteryje. Įgijusį magistro laipsnį Sophia Neines nori tęsti studijas Berlyno menų universitete, o jei nepavyks įstoti, norėtų dirbti savanore socialinėje srityje Čilėje.

Nüssli, EdithVisoparents: Eltern als Pioniere.- Antr. vertimas: Draugija „Visoparents“ Tėvai kaip pionieriai .// Der Weg.-2015, Nr.1, p.17

1963 m. Šveicarijoje tėvai patys įkūrė savišalpos organizaciją „Visoparents“. Vėliau Ciuricho regione įkūrė vaikų darželį ir dienos mokyklą silpnaregiams ir silpnaregiams su kitomis negaliomis. 2008 m darželis perorganizuotas į integruotą vaikų darželį, kuriame pusė vietų skirta vaikams be negalios. Dienos mokykla ir vaikų darželis organizuoja poilsio naktis, savaitgalius,

16

atostogų savaites tėvams, kai neįgalūs vaikai su seserimis ir broliais yra prižiūrimi pedagogų, o tėvai gali pailsėti .Richoz, HerveVorausschauen und sich schonen. – Antr. vertimas : Numatyti problemas ir stengtis jų išvengti // Der Weg.- 2015, Nr.1, p.18-19

Vincent‘as Ducommun‘as yra silpnaregis psichologas, psichoterapeutas ir vadybininkas. Jau 15 metų verčiasi privačia praktika, konsultuodamas silpnaregius tėvus. Kalbėdamasis su žurnalo „Der Weg“ redaktoriumi jis vardija sunkumus, iškylančius silpnaregiams tėvams ir pataria kaip jų išvengti. Vincent‘as pats augina trijų ir šešių metų sūnus.

Rohde, ClaudiaFrühforderung von Kindern mit Behinderungen in Taiwan.- Antr.

vertimas: Neįgalių vaikų ankstyvasis ugdymas Taivanyje // Horus.-2014, Nr.2., p.62-63

Socialinė pedagogė Claudia Rohde 5 metus dirbo centre „Gelbstinti žvaigždė“ pietryčių Taivanyje, padėdama ugdyti neįgalius vaikus. Bendradarbiaudama su socialiniais darbuotojais ir gydytojais ji ieškojo šeimų, auginančių neįgalius vaikus, ir organizavo ugdymo užsiėmimus. Claudia pasakoja apie penkių metukų aklą mergaitę Jis Yi, kuri labai bijojo įvairiausių daiktų ir svetimų balsų, bet išmoko žaisti su skambančiu kamuoliu, Jie En‘s mamą, iš bambuko lazdų pagaminusią dukrai vaikštynę, kad paskatintų ją domėtis aplinka ir liesti daiktus. Socialinei pedagogei teko mokytis kinų kalbos, kad susikalbėtų su auklėtiniais ir jų tėvais.

Thiesen, WinfriedHelp!- Umgang mit Hilfe in Blista-Wohngruppen.- Antr. vertimas: Padėkite! Kaip mokomasi savarankiškumo Blistos aklųjų gimnazijos bendrabutyje . // Horus.- 2014, Nr. 4, p. 174-176

Winfried‘as Thiesen‘as pasakoja apie auklėtojo darbą Blist‘os gimnazijos bendrabutyje. Be tėvų gyvenančius silpnaregius jis moko kasdienių įgūdžių, savarankiškai atlikti įvairius buities darbus. Paaugliai dažnai linkę prieštarauti, maištauti, prie kiekvieno reikia surasti atskirą priėjimą, nes vaikai atvykę iš skirtingų šeimų, turi skirtingus įgūdžius. Kiekvienam silpnaregiui moksleiviui reikia kažkokios pagalbos, nes nė vienas visko nemoka.

V4-Oftalmologija. Sveikata

Hüsler, StephanDas können Netzhautchips zurzeit.- Antr. vertimas: Kokie dabar yra tinklainės lustai // Der Weg.- 2015, Nr.1, p.20-21

Stephan‘as Hüsler‘is trumpai pristato du šiuo metu Europoje aprobuotus tinklainės lustus: Argus II ir Alpha IMS. Argus II turi lustą ir kamerą, kuri įmontuota

17

akiniuose. Lustas yra 3x3 mm dydžio ir tvirtinamas prie tinklainės. Luste yra 60 foto diodų. Kamera šviesos bangas paverčia elektriniais impulsais, kurie perkeliami į lustą. Iš lusto per tinklainę ir regos nervą impulsai perduodami į smegenis, kur apdorojamas vaizdas. Alpha IMS turi 1500 foto diodų, kurie patalpinti ant 3x3 mm dydžio lusto. Lustą judina foto receptoriai ir stimuliuoja tinklainės nervų ląsteles. Šis lustas neturi išorinės kameros, o reikalingas srovės šaltinis įsodinamas po oda. Lustai gali padėti matyti tik tuo atveju, jei asmuo anksčiau matė ir regos nervas bei tinklainės nervų ląstelės dar gali funkcionuoti. Su lustais reikia mokytis matyti ir asmuo mato kitaip, nei įprastai.

Peken, AtillaGrünes Licht für blaues Wunder.- Žalia šviesa mėlynam stebuklui // Horus.- 2014, Nr. 4,p.192-194

Straipsnio autorė serga achromatopsija. Ji supažindina skaitytojus su šia reta akių liga. Achromatopsija – tai neprogresuojantis paveldimas regos sutrikimas, pasireiškiantis spalvinio jautrumu nebuvimu. Tipinė achromatopsija pasižymi spalvų neskyrimu, mažu regos aštrumu, nevalingais akių judesiais, akipločio defektu centre bei ryškių spalvų nemėgimu. Kad vaikas turėtų šį spalvų suvokimo defektą abu tėvai turi būti pakitimą lemiančio geno nešiotojai. Liaudiškai sakant, sergantys šia liga asmenys yra „akli“ dieną, o naktį jie mato geriau. Pagal statistiką šia liga serga 1 iš 30.000. Vokietijoje šia liga serga apie 3.000 asmenų. Tokiems ligoniams gali padėti šios tiflopriemonės: elektroniniai spalvų atpažinimo prietaisai, kontrastą padidinantys akiniai su poliarizacijos efektu, lupos žiūrint iš arti, monokuliarai žiūrint į tolį.

2005 m. Vokietijoje achromatopsija sergančių vaikų tėvai sukūrė draugija „Achmatopsijos savišalpa“. Jos vadovu tapo dr. Olav‘as Hagenmann‘as, kuris pats augina šia liga sergantį sūnų.

V5-Reabilitacija. Aklųjų profesijos. Darbas. Buitis

Carvalho Rodrigues, MirienMagnet Brasilien.- Brazilija kaip magnetas. // Horus.-2014, Nr.2., p.72-76Silpnaregė Mirien Carvalho Rodrigues pasakoja apie viešnagę ir vertėjos

darbą Brazilijoje, aklųjų gyvenimą šalyje. Į šią šalį ji išvyko patobulinti portugalų kalbos įgūdžių. Brazilijoje kaip ir Vokietijoje aklieji dirba advokatais, psichologais, informatikais, kovoja už savo teises, naudojasi ekrano skaitytuvais ir išmaniaisiais telefonais.

Brawata, IsabellaMitdenken und mitfühlen.- Antr. vertimas: Kartu galvoti ir kartu jausti // Horus.- 2014, Nr.4, p.177-178

Isabella Brawata kalbina Bettiną Merscher. Bettina dirba privačia aklo vyro asistente. Jos šeimininkas apako kare ir gauna pinigus, už kuriuos 8 valandas per

18

dieną samdo asistentę. Ji padeda šeimininkui tvarkytis buityje, skaito knygas, korespondenciją, lydi pas gydytoją, kartais pagal išankstinį susitarimą lydi kelionėse. Betina džiaugiasi, kad jos šeimininkas labai smalsus ir apsiskaitęs žmogus, su juo kartu ji pažino įvairias kultūras, kitas religijas, egzotines virtuves. Šeimininkas pageidavo, kad ji išmoktų dirbti kompiuteriu ir ji tai padarė, nors pati netikėjo, kad sugebės.

Janaschke, BrittaBericht über meinen Auslandsaufenthalt in Platja D‘Aro /Spanien.- Antr. vertimas; Pasakojimas apie mano gyvenimą užsienyje Kalstijo de Are // Horus.-2014, Nr.2., p.69-70

Akla sekretorė Britta Janaschke pasakoja apie savo darbą pagal mainų programą Ispanijoje. Ši kelionė pareikalavo nemažai iššūkių. Pirmiausiai teko lankyti ispanų kalbos kursus, bet jie buvo skirti pradedantiesiems, o Brigita jau buvo šiek tiek įvaldžiusi ispanų kalbą. Teko prašyti, kad projekto vykdytojai sudarytų sąlygas į Ispaniją skristi su šunimi vedliu. Jau dirbdama sekretore Ispanijoje, ji tobulino kalbos įgūdžius mokymo kursuose, kuriuose mokytoja visiškai nekalbėjo vokiškai, todėl bendramoksliams teko versti mokytojos kalbą iš ispanų į vokiečių kalbą. Britta‘i nepaskyrė reabilitacijos mokytojo, kuris būtų padėjęs susipažinti su vietiniais maršrutais. Teko savarankiškai vaikščioti po miestą ir pasikliauti savo šunimi vedliu. Nepaisydant visų nesklandumų ir iššūkių Britta liko patenkinta šia darbo kelione ir vėl vyktų padirbėti į užsienį.

Kuhlmann, SimonHumor ist, wenn man trozdem fährt- Erlebnisse mit Ein-, Aus- und Umsteigehilfe.- Antr. vertimas: Kai važiuoji traukiniais ir užsisakai įlaipinimo ir išlaipinimo asistento pagalbą pasitaiko visokių juokingų situacijų // Horus.- 2014, Nr. 4, p.182-183

Simon‘as Kuhlmann‘as pasakoja apie nemalonias ir net juokingas situacijas įvairiose Vokietijos geležinkelio stotyse, į kurias jis pateko pasikliaudamas įlaipinimo ir išlaipinimo pagalbos paslaugomis.

Pabst, Pamela„Darf ich Sie über die Straβe helfen“ .- Antr. vertimas: „Ar galiu padėti pereiti per gatvę“ // Horus.-2014, Nr. 4, p.179-181

Aklagimė advokatė Pamela Pabst pasakoja, kad tėvai ją išmokė nebijoti prašyti žmonių pagalbos. Jei reikia, ji mielai naudojasi aplinkinių pagalba. Pamela prisimena, kaip studijų metais, jos pageidavimu, dėstytojai per paskaitą perskaitydavo vieną ar kitą paragrafą, užuot paliepę savarankiškai perskaityti namuose, ir tai būdavo naudinga ne tik jai, bet visiems studentams. Pamela Pabst darbe turi asistentę, kuri padeda perskaityti korespondenciją, dokumentus, palydi pas klientus. Be asistentės ji negalėtų atlikti kai kurių darbų.

19

Thorstensen, KarenVon hilflosen Helfern und unwilligen Empfängern – warum Hilfe of so problematisch ist.- Antr. vertimas: Apie bejėgius pagalbininkus ir nenorinčius priimti pagalvos gavėjus – kodėl pagalba dažnai yra labai problematiška. // Horus.-2014, Nr. 4, p.171-174

Karen Thorstensen labai blogai mato. Ji gimusi Norvegijoje, bet nuo 1980 metų gyvena Vokietijoje. Su šia šalimi susipažino per studentų mainų programą ir čia pasiliko gyventi. Ji pareiškia savo nuomonę, kokią pagalbą ji pasiruošusi priimti, o kokios pagalbos jai nereikia.

V6 -Tiflotechnika. Tiflografika.Aplinkos pritaikymas

Brawata, IsabellaPrickelnde Bilder – Die Tasse , die auf der Zunge liegt.- Antr. vertimas: Kutenantys paveikslai - puodelis vaizduojamas ant liežuvio. // Horus.-2014, Nr.2., p.88-90

Marburgo Blisto‘s gimnazijoje buvo testuojamas naujai kuriamas prietaisas „BrainPort“. „BrainPort‘ą“ sudaro akiniai su mini kamera, įrenginys, spalvų skirtumus paverčiantis virpesiais, ir lanksti žarnele su antgaliu, kišamu į burną. Per antgalį perduodami virpesiai ant liežuvio „piešia“ daikto vaizdą. Šiuo metu atliekami tik pirmieji prietaiso testavimai ir tikimasi, kad ateityje toks prietaisas padės aklagimiams pažinti daiktus, informuos apie kelyje pasitaikančias kliūtis.

Hänggi, PeterTastaturen für Smartphones .- Antr. vertimas: Klaviatūros išmaniesiems telefonams // Der Weg. -2015, Nr. 1, p.22-23

Šveicarijos Technologijų ir inovacijų tarnyba pristato penkias klaviatūras, jungiamas prie išmaniųjų telefonų. Virtualiomis klaviatūromis nėra labai patogu naudotis net regintiesiems, o silpnaregiams dar sunkiau. Logitech K811 klaviatūra turi 12 funkcinių klavišų, raidžių ir skaičių klavišus ir pritaikyta Apple telefonams ir planšetiniams kompiuteriams. Logitech K480 yra didesnė klaviatūra, su kuria patogu rašyti. Klavišai F ir J turi įpjovas, klaviatūroje yra griovelis, į kurį galima įstatyti planšetę ar telefoną. Prie jos vienu metu galima prijungti tris prietaisus: telefoną, planšetę ir užrašinę. Rivo klaviatūra yra kreditinės kortelės dydžio, turi 20 klavišų išdėstytų 4 eilėmis po 5 klavišus. Ja patogu rašyti SMS ir trumpus tekstus. Apple –wireless-Keyboard - 4 mm storio klaviatūra pagaminta iš aliuminio, skirta iMac kompiuteriams , bet tinka ir kitiems Bluetooth turintiems Apple prietaisams. Typo-Keyboard-Case – klaviatūra-dėklas, į kurį galima įdėti išmanųjį telefoną, o paspaudus klaviatūros klavišą įgungti telefoną, jo net neištraukiant iš dėklo.

V8-Trumpos žinios apie kitų šalių akluosius

Hagenauer , Hanna

20

Israel: das Land der Gegensätze.- Antr. vertimas : Izraelis – kontrastų šalis. // Horus.-2014, Nr.2., p.64-65

Hanna Hagenauer nuo 2013 metų gyvena Izraelyje ir pasakoja apie aklųjų gyvenimą šioje šalyje, palygindama su aklųjų gyvenimu Vokietijoje. Izraelyje aplinkiniai labai paslaugūs neįgaliesiems, kartais net per daug jais nepasitiki. Keliauti traukinu galima nemokamai ir savarankiškai, nes bet kada galima išsikvieti palydovą iš serviso tarnybos. Aklumo pinigai yra apie 500 eurų. Už tiflopriemones moka patys aklieji, bet už tai jie gauna papildomas priemokas. Gatvėse patruliuoja daug saugumą palaikančių ginkluotų kareivių, todėl prireikus galima prašyti pagalbos, pvz. padėti išsigryninti pinigus bankomate. Pasitaiko, kad neįgaliesiems praeiviai apmoka sąskaitas restorane ar nuperka visuomeninio transporto bilietą, nes religiją skatina atlikti gerus darbus.

Kather, NorbertWas ist „Fremde“, und was ist „Heimat“? . –Antr.vertimas: Kas yra „svetima“ ir kas yra „Tėvynė“?

Autorius pasakoja apie gyvenimą ir pagalbą akliesiems trijose Afrikos šalyse: Kenijoje, Ugandoje ir Ruandoje. Dar studijų metais Norbert‘as Kather‘is domėjosi socialiniu darbu besivystančiose šalyse, 1982 m. apsilankė Nikaragvoje. 2006 m. 6 mėnesius dirbo Ugandos aklųjų draugijoje, 2007-2009 dirbo Ruandos aukštesniojoje mokykloje, kur mokėsi ir aklieji.

Unterbeck, BarbaraAuf Augenhöhe – Entwicklungszusammenarbeit von Behinderten für Behinderte in Nordkorea. – Antr. vertimas: Dėmesio centre bendradarbiavimas su Šiaurės Korėjos neįgaliaisiais. // Horus.-2014, Nr.2., p.66-69

Autorė antrus metus dalyvauja draugijos „Kartu su Hamburgu“( „Zusammen Hamburg e.V.“ ) veikloje, kuruoja projektus, skirtus padėti Šiaurės Korėjos akliesiems ir kurčneregiams. Ji pasakoja apie draugo Rene Ludwig‘o aklo IT-eksperto viešnagę Šiaurės Korėjoje ir darbą aklųjų mokykloje. Korėjiečiai labai mėgsta sportuoti, todėl pirmiausiai aklųjų mokyklai buvo padovanoti skambantys kamuoliai, šaudauno priemonės, batutai, tandemai ir net riedučiai. Rene mokė vaikus kompiuterinių įgūdžių, kovojo, kad į aklųjų mokyklos mokymo programą būtų įtrauktas užsienio kalbų mokymas. Šiuo metu aklieji mokosi anglų kalbos. Rene ir jo draugas Robertas, kurčias projektų vadovas, papasakojo Šiaurės Korėjos Švietimo komitetui ir Neįgaliųjų organizacijai, ką aklieji sugeba dirbti, kai atsižvelgiant į jų poreikius suteikiamas atitinkamas išsilavinamas ir suteikiamos galimybės savarankiškai apsispręsti ir dirbti.

V9-Kultūrinė veikla. Menas. Parodos. Muziejai

Kutter, Laura

21

„Viele sehende Mitreisende lernen bekannte Ziele noch einmal ganz neu kennen“. - Antr. vertimas: Daugelis reginčių bendrakeleivių išmoksta kitaip pažvelgti į žinomus dalykus.// Horus.- 2014, Nr.4, p.185-186

Laura Kutter, turizmo agentūros „Tour de Sens“ įkūrėja, pasakoja apie organizuojamas ekskursijas. Ekskursijos šiek tiek kitokios, nes į jas kviečia žingeidžius neregius ir reginčiuosius. Regintieji tampa savanoriškais aklųjų palydovais. Prieš ekskursiją regintieji supažindinami ir praktiškai parodoma, kaip reiktų lydėti akląjį, papasakoti apie supančią aplinką, apžiūrimus objektus. Atsiranda vis daugiau reginčiųjų norinčių dalyvauti ekskursijose, todėl Laura Kutter mano, kad sumanymas pasiteisino. Kelionėse, kuriose dalyvauja ir regintieji ir neregiai greičiau užsimezga kontaktai tarp žmonių, nuoširdžiau bendraujama. Gaila, kad dar negalime pakviesti visų pageidaujančių neregių, nes užsirašo per mažai reginčių turistų.

Schroll, RitaUnterwegs mit Tour de Sens. -Antr. vertimas: Kelionė su „Tour de Sens“ // Horus.- 2014, Nr.4, p. 210-211

Akliems ir silpnaregiams kaip ir visiems labai svarbu gerai pailsėti, todėl jie mėgsta keliauti. Rita Schroll keliavo su įvairiomis kelionių agentūromis, bet geriausius įspūdžius patyrė per pažintinę kelionę į Trento provinciją Italijoje su kelionių agentūra „Torur de Sens“ . Ši agentūra organizuoja bendras keliones neregiams ir regintiems ir taip padeda sumažinti barjerus ne tik turizmo srityje, bet ir regintiesiems iš arčiau susipažinti su aklųjų gyvenimu. Dar prieš kelionę Ritą maloniai nustebino atsiųstas literatūros sąrašas apie lankytinas vietas , kuriame buvo nurodyta, kokios knygos yra garsinės. Atvykus į viešbutį, ją išsamiai supažindino su pastato ir viešbučio teritorijos reljefiniu planu, orientacijos pagalbinėmis priemonėmis: reljefiniais takais, fontanu. Ekskursijos vadovės Laura Kutter ir Gisela Moser išsamiai papasakojo regiono istoriją, aplankėme vaistažolių auginimo ūkį, galėjome maudytis, dalyvauti buriavimo kursuose. Kiekvieną kartą mūsų klausdavo, kokių turime pageidavimų ir ką reiktų pakeisti ir patobulinti.

V13-Naujos knygos apie akluosius

Theaterprojekte realisieren.- Antr. vertimas: Realizuoti teatro projektus // Der Weg.-2015, Nr.1, p.29

Boriksa Winiger knygoje „Blind oder sehbehindert –Vorhang auf“ ( Aklieji arba silpnaregiai- uždanga aukštyn“ pasakoja kaip akliems bei silpnaregiams jaunuoliams teatras padeda tobulėti, geriau pažinti save. Knygoje aprašoma patirtis, sukaupta vykdant 20 teatro projektų Gydomosios pedagogikos ir konsultacijų centre Bare (Šveicarijoje). Prie knygos pridedama CD.

Wenn Augen und Ohren nachlassen: Aufklärung und Hilfen für ältere Menschen .- Antr. vertimas: Kai nusilpsta regėjimas ir klausa : Paaiškinimai ir pagalba senjorams.

22

Silpstant regėjimui ir klausai, prastėja senjorų gyvenimo kokybė. Todėl svarbu kuo anksčiau diagnozuoti ligas ir suteikti senjorams reikiamas pagalbos priemones, pritaikyti gyvenamąją aplinką. Leidinį DAISY formatu galima užsisakyti DVBS –Texsservice,Frauenbergstraβe 8, 35039 Marburg. Kaina 10 eurų.

Vokietijos Aklųjų ir silpnaregių draugijos studijoms ir profesijai remti senjorų grupės iniciatyva išleistas garsinis leidinys “Senjorų saugumas“. Jame pateikiama informacija apie prievartą senelių namuose, galimybes ir rizikas naršant internete, apsaugos priemones, padedančias išvengti pavojingų situacijų. Knygą galima užsisakyti DVBS-textservice. Leidinio Nr. 17184

23